Socialinis tinklapis Pros.lt gali būti naudingas ne tik savo srities profesionalams, ieškantiems naudingų pažinčių ir informacijos dominančiomis temomis, jis taip pat padeda ir ką tik baigusiems studijas arba paskutinių kursų studentams, kurie ieško savo pirmojo darbo.

Ką galite pasiūlyti darbdaviui, jei neturite jokios darbo patirties? Pripažinkime, kad pažymiai diplome jį paprastai domina mažiausiai…  Ir jis sulaukia dešimčių vienodų standartinių CV. Manote, kad gražus specialybės pavadinimas yra pakankama priežastis, kad Jumis susidomėtų? Labai klystate. Kaip jau ne kartą rašėme Pros.lt bloge, esmė yra pažintys ir sugebėjimas save pristatyti. Natūralu, kad tik baigę universitetą iš savo specialybės žmonių pažįstate beveik vien tik kurso draugus. Nebent dar mokydamiesi aktyviai domėjotės savo studijuojama sritimi, skaitėte, rašėte, diskutavote, dalyvavote renginiuose ir panašiai. Viena iš erdvių pasireikšti kaip aktyviam studentui yra Pros.lt tinklapis. Čia Jūs gaunate unikalią galimybę pabendrauti su žmonėmis, kurie gali padėti Jums pradėti savo karjerą. Tiesiog ieškokite įdomių pašnekovų, specialistų, potencialių darbdavių ir stenkitės su jais pabendrauti ne tik susirašinėdami Pros.lt svetainėje, bet ir gyvai. Patikėkite, vienas pažįstamas savo srities profesionalas Jums bus vertingesnis už dešimt nepažįstamiems išsiųstų CV.

Taigi net jei iki studijų pabaigos ir pirmojo darbo dar liko ne vieneri metai, jau dabar pradėkite ieškoti pažinčių ir bendrauti, bendrauti, bendrauti. Klauskite. Išdrįskite išsakyti savo nuomonę. Investuokite laiko. Sukurkite patikimo žmogaus įvaizdį. Palaikykite ryšius su sutiktais naujais pažįstamais pakviesdami juos prisijungti prie Pros.lt tinklo. Dalinkitės įdomiomis naujienomis, įspūdžiais apie perskaitytas profesinio ar asmeninio tobulėjimo knygas. Tai Jums bus naudingiau nei sausas teorijos mokymasis, nes galėsite diskutuoti apie realias problemas, susidarysite vaizdą, kokios yra šių dienų aktualijos, ir tai Jums bus praktika, kurios taip trūksta Lietuvos švietimo sistemoje.

Kiekvieną savaitę spaudoje ir internete pilna antraščių apie vis dar augantį nedarbą Lietuvoje. Įmonės, taupydamos pinigus, atsisako ne tik darbuotojams numatytų premijų, bet ir pačių darbuotojų. Tam, kad Jūs nepapultumėte į atleidžiamųjų sąrašą, Pros.lt rekomenduoja kai ką pakeisti ir patobulinti savo kasdieniniame darbe:

·         Darbdaviai tik ir šneka, jog dabar net ir pačius geriausius darbutojus galima pakeisti dar geresniais ir, žinoma, pigesniais. Kad to nebūtų, savo darbus atlikite nepriekaištingai, iki galo ir laiku. Atlikite taip, kad matytusi rezultatas, o ne taip, kad Jūsų atliktus darbus dar reikėtų kažkam patobulinti.

·         Kadangi darbų krūvis tikrai sumažėjo, Jūs tikrai galite pasiimti papildomų užduočių. Stenkitės nuolat tobulinti savo įgūdžius, domėkitės įvairiomis galimybėmis savo darbovietėje (ir ne tik), parodykite visiems, kad Jūs sugebate padaryti ne tik tai, kas prašoma, bet ir daug daugiau. Žinoma, realiai įvertinkite savo galimybes ir imkite tik tiek papildomo darbo, kad galėtumėte jį atlikti tobulai.

·         Naujų projektų laikinas sustabdymas tikrai nėra tokia didelė bėda, kad reikėtų visą dieną naršyti ir internete ir tik stengtis pratempti tokią ilgą ir nuobodžią darbo dieną. Visada yra senų ir ne iki galo atliktų darbų. Prisiminkite juos, pažiūrėkite, ar įmanoma  juose kažką pakeisti, sutvarkyti. Galbūt Jums šaus minčių, kaip uždirbti pinigų atgaivinant senus projektus.

·         Galbūt Jūs matote būdus, kurių nemato kiti, kaip sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas. Būtinai pasidalinkite savo mintimis su kitais. Kiekvienas protingas darbdavys įvertins tokį darbuotojo indėlį į įmonės gerbūvio kūrimą.

·         Padidinkite savo matomumą. Recesijos metu pirmiausia atleidžiami tie darbuotojai, kurie niekada nebuvo pastebėti. Pasistenkite, kad Jūs nebūtumėte vienas iš jų. Tam tinka visi aukščiau aprašyti būdai ir dar daugiau: ateikite į darbą anksčiau arba padirbėkite kelias papildomas valandas, pasiūlykite naujų idėjų ar darbuotojų motyvacijos metodų.

·         Žinoma, kartais net ir labai stengiantis, nepavyksta išsaugoti darbo. Tačiau tada Jūs bent jau žinosite, kad padarėte viską, ką leidžia Jūsų galimybės.

Gerda Baltrūnaitė

Kiekvienas mūsų renkamės, kokioje aplinkoje norime būti: su kuo užmegzti pažintį, su kuo draugauti, su kuo pietauti, mokytis, ilsėtis, linksmintis. Bet tai tėra tik 1/5 (geriausiu atveju) mūsų paros dalis. Juk daugiausiai laiko mes praleidžiame ne savo asmeninėje erdvėje, kurią susikuriame pagal savo pomėgius ir poreikius, bet toje, kurią sukūrė kažkas kitas, t.y. mūsų darbas.

Turbūt daugeliui teko susidurti su sparnuota fraze – „kolegų darbe nepasirinksi“. Kalbu ne apie vadovus, kurie patys formuoja savo komandą, o apie samdomus darbuotojus, kad ir kokias pareigas įmonėje jie beužimtų. Dažniausiai kiekvienas, eidami dirbti į kokią nors kompaniją, ateiname į jau suformuotą kolektyvą, daugiau ar mažiau dirbančius būryje kolegas: pažįstančius vienas kitą, nekenčiančius, mylinčius, gerbiančius ar šiaip, tiesiog abejingus vieni kitiems. Šioje vietoje turbūt paprasčiau yra tiems piliečiams, kurie tykiai ramiai atlieka savo užduotis, komandinio darbo turi mažai, o jeigu ir turi, tai yra atsitvėrę tokia stora siena nuo bet kokio asmeniškumo, kad nei vienas kolega nekelia absoliučiai jokios emocijos, kokia ji bebūtų neigiama, ar teigiama.

Man visada buvo įdomu, kaip sutaria kolegos didelėse kompanijose, kur į vieną katilą yra sumesta daugybė skirtingų asmenybių su savo pasaulėžiūra, pomėgiais bei įpročiais. Pati niekad nesiveržiau dirbti į didelę įmonę, nes sunkiai įsivaizduoju save, besiderinančią prie masės kolegų, kurių iš principo nelabai mėgstu dėl vienokių ar kitokių jų savybių. Juk asmeniniame gyvenime žmones sutinkame, vertiname ir atsirenkame, su kuriais kažkas sieja ir norisi bendrauti, o štai darbe, deja, mūsų pasirinkimo laisvė ribota. Galima nebent veltis į intrigas, rinkti kompromatą ir pasirūpinti nemėgstamo kolegos netikėtu atleidimu iš darbo. Bet šį scenarijų siūlau palikti meksikietiškiems serialams.

Tenka pripažinti, kad ir pačiai kartą teko bandyti sugyventi su kolega, su kuriuo bendrų interesų turėjome ne tiek jau ir daug, bet kiekvienas mūsų kontaktas fejerverkais nesibaigdavo tik dėl to, kad kažkaip paslaptingai man pavykdavo susitvardyti, nuryti kartų kąsnį ir visas neigiamas emocijas išleisti tik uždarius ofiso duris. Tai išties labai vargina ir net demotyvuoja dirbti bei siekti kompanijoje geresnių rezultatų. Dažnai tai gali tapti viena iš priežasčių, kodėl norisi ieškoti naujo darbo. Dabar, kai ir pačiai kartais tenka daryti žmonių atrankas, susimąstau, kokios strategijos geriausia laikytis atrenkant žmones didelėms kompanijoms? Vienas iš dažniausiai mano sutinkamų požiūrių, jog idealiausia verslui tokia situacija, kai kolektyvą sudaro skirtingų tipų žmonės: tuomet gimsta genialiausios idėjos, tuomet pasiekiamas didžiausias įmonės veiklos efektyvumas. Sakoma, kad skirtinų žmonių tipų ginčų metu gimsta tiesa, atnešanti naudą kompanijų vadovams. Kitas požiūris – skirtingų tipų darbuotojai, dirbantys vienoje komandoje, dažnai nepasinaudoja savo skirtumų teikiamais privalumais, todėl nekonstruktyviai ginčijasi, o įmonėje įsivyraujantis chaosas toli gražu neneša pelno.

Panašu, kad tiek viena, tiek kita nuomonė yra savaip teisinga. O kurį požiūrį palaikote jūs? Galiausiai, kaip reikėtų elgtis papuolus į kompaniją, kurios vadovas subūrė kraštutinai skirtingų tipų žmonių kolektyvą, o jums tenka dirbti su kolega, kuriam jaučiate tokią antipatiją, kad jeigu ne darbiniai santykiai, gatvėje, tikėtina, net nesivargintumėte pasisveikinti?

Ieva Riaukaitė

Mes skiriame daug laiko darbui, labai dažnai atliekame net kelias užduotis vienu metu, o kartais būdami darbe, mes mintimis dar sugebame spręsti ir ne su darbu susijusias problemas. Būna ir taip, jog visą dieną praleidę darbe, nežmoniškai pavargę, mes suprantame, jog iš tiesų nenuveikėme nieko naudingo. Pradėdami darbo dieną, mes susiplanuojame darbus, tačiau darom tą, darom kitą, bet nieko iki galo. Dar blogiau, jei Jūs esate įmonės vadovas ar šiaip užimate kokias nors vadovaujančias pareigas. Įsivaizduokite savo pavaldinius. Kaip jiems dirbti, jei Jūs šokinėjate nuo vienos užduoties prie kitos, iš pradžių duodat vienus nurodymus, o po kiek laiko, svarbesni pasirodo kiti darbai.

• Nesvarbu, kiek laiko mes dirbam – gal visą dieną, o gal tik valandą, - svarbiausia produktyvumas. Dirbti gali daug kas, tačiau dirbti produktyviai, gauti rezultatus yra daug sunkiau negu gali pasirodyti. Kaip to pasiekti?

• Kaip ir asmeniniame gyvenime, taip ir darbe, kiekvieną dieną, reikia išsikelti sau tikslus. Ir būtinai juos užsirašyti. Matydami darbų sąrašą prieš save, mes būsime labiau suinteresuoti jį atlikti. O jei neatliksime, galbūt mus užgrauš sąžinė ir kitą kartą į tokį sąrašą žiūrėsime atsakingiau.

• Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji – tai per didelių tikslų užsibrėžimas. Pradėkite nuo labai paprastų dalykų. Tokių, kuriuos atlikti nesudėtinga. Atlikus juos, gausite gerą dozę motyvacijos, jog Jums sekasi ir norėsite eiti pirmyn.

• Labai mažus darbelius, kuriuos atlikti užtektų kelių minučių, darykite iš karto. Neatidėliokite, nes kai tokių darbelių susikaups dešimt, bus tikrai sunkiau atlikti viską vienu metu.

• Darbų sąrašas turi būti labai konkretus: darbo pobūdis turi būti suformuluotas aiškiai, taip pat numatytas darbo atlikimo laikas.

Tiems, kuriems nepatinka rašytis ant lapelių ar tiesiog dažniau naudoja kompiuterius, siūlau išbandyti savo darbus organizuoti elektroninėje versijoje. Ją galite rasti čia: http://www.mylifeorganized.net/downloads/index.htm. Tiesa, iš pradžių ji gali pasirodyti šiek tiek sudėtinga. Norint šią sistemą perprasti, reikia skirti šiek tiek laiko ir žinoma turėti nori kažką keisti savo gyvenime.

Sėkmės!

Ieva Riaukaitė

Ne taip seniai bet kuriam darbdaviui buvo labai sunku rasti gerą darbuotoją - tinkamai išsilavinusį, patyrusį savo srities specialistą, kuris be visų puikių profesinių sugebėjimų, dar ir labai norėtų dirbti. Galima sakyti, jog pokalbiuose dėl darbo, visą „galią“ savo rankose turėdavo potencialus darbuotojas, jis galėdavo drąsiai išsakyti savo sąlygas, reikalauti didesnio atlyginimo, daugiau garantijų, įdomesnės motyvacijos ir pan. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojom – darbdaviai vėl gali diktuoti savo sąlygas, kalbėti apie mažesnį atlyginimą, o didžiausia motyvacija gali būti tai, jog tu apskritai vis dar turi darbą.
Nedaugelis iš mūsų buvo ir yra pasiruošę tokio masto bedarbystei. Ir tik labai maža dalis žmonių supranta, kad dabar darbo paieška yra daug platesnė sąvoka nei buvo anksčiau. Viename internetiniame puslapyje radau patarimus, kaip į  visą šią situaciją pažvelgti kitaip:

·         Gal ir kvailai skamba, tačiau dažniausiai pats žmogus save užprogramuoja sėkmei arba nesėkmei. Todėl visų pirma, norint jog pasisektų, reikėtų tiesiog atsisakyti negatyvių minčių, tokių kaip „man nėra šansų“, „neįmanoma gauti darbo“, „aš per prastas šiai pozicijai“. Būkite pozityvūs ir susikoncentruokite į savo tikslą: gauti darbą. Nustokite skaityti ir klausytis apie vis didėjančią bedarbystę, apie augantį bankrotų skaičių. Geriau pasidomėkite tomis žmonių grupėmis, prie kurių patys norėtumėte prisijungti.

·         Išnaudokite visas savo pažintis. Gal ir negražu taip elgtis, bet prisiminkite tuos žmones, kuriems kažkada kažkuo padėjote. Nepatikėsite, tačiau beveik visi žmonės nenori likti skolingais. Gal kaip tik atėjo metas Jums atsilyginti? Pristatykite save žmonėms keliais sakiniais, parodykite savo stipriąsias puses. Nesakau, kad visi iš karto puls siūlyti darbus, tačiau iš šimto Jus išklausiusiųjų gali atsirasti bent vienas, galintis Jums padėti.

·         Jau anksčiau buvo aišku, jog jei buvote pakviesti į pokalbį, tam pokalbiui reikia pasiruošti. Dabar tai ypač aktualu. Privalote ten nueiti, žinodamas kur einate ir kodėl ten einate. Todėl būtina pasidomėti tiek pačia įmone, tiek pareigomis, į kurias pretenduojate.

Sėkmės!

Šaltinis: www.bnet.com