Kategorijos „Naujienos“ archyvas

Žalias verslas

2009 m. Jun 2 d., Tuesday

Pastaruoju metu tapo ypač populiaru kalbėti apie gamtos apsaugą, ekologiškas prekes, sveiką gyvenimo būdą ir pan. Net ir niekada tuo specialiai nesidomėję žmonės, gali pastebėti, jog labai dažno maisto produkto reklama pamini, jog produktas turi kažką tokio, kas yra labai labai sveika žmogui, o kokia nors teikiama paslauga ar buitinė prekė yra visiškai nekenksminga gamtai, ozono sluoksniui, miškams ir t.t.
Manau, jog verslas, turintis nors turputį bendro su gamtos ar sveikatos saugojimu, gali daug išlošti ir dar daugiau užsidirbti. Žmonės nori elgtis gražiai ir teisingai, kai tai liečia gamtos ir sveikatos apsaugą. Jie jaučiasi prisidėję prie kažko svarbaus, pirkdami prekes ar paslaugas iš tokių įmonių, kurios skelbiasi pasaulio ir žmonių geros savijautos gelbėtojomis.
Nežinau kaip kitiems, tačiau aš kartais pastebiu ne itin sąžiningus teiginius apie tai, kaip kompanijos stengiasi prisidėti prie gamtos išsaugojimo ar ilgesnio žmogaus gyvenimo. Todėl, jei Jūsų įmonė ruošiasi paleisti į rinką kokį nors “žalią” ar “ekologišką” produktą, siūlyčiau atkreipti dėmesį į kelis punktus tam, kad vėliau netektų apsijuokti ar mirti iš gėdos prieš vartotojus:

·         Pasistenkite, kad Jūsų teiginiai apie kažkokius stebuklingus ingredientus būtų įrodomi. Jau seniai niekas netiki, kad kremai apsaugo nuo laisvųjų radikalų, sukeliančių vėžį. Daug kas išbandė vaistus svoriui mesti ir įsitikino, kad jie visai nepadeda. O neseniai netgi kilo didžiulis skandalas išsiaiškinus, kad vienas iš labai populiarių jogurtų nėra toks jau sveikas, kaip apie jį kalbama visose reklamose. Šių dienų vartotojai yra linkę atidžiau domėtis, ką perka. Jiems reikia faktų, kodėl prekė ar paslauga veikia vienaip, o ne kitaip, jie prašo licenzijų, sertifikatų ir kitų kokybę įrodančių dokumetų. Jei Jūsų parduodamos prekės nėra jau tokios labai “žalios”, “sveikos” ir “ekologiškos” geriau ir nekalbėkite apie tai, raskite kitą būdą išreklamuoti savo tai, ką parduodate.

·         Nustatykite tokią kainą, kad ji atitiktų Jūsų skelbiamą kokybę. Tikrai nelabai tikisi, jog tokia gera prekė, kuriai sukurti buvo panaudotos naujausios, neseniai atrastos technologijos, kainuoja tiek pat, o gal net mažiau nei tokios pat rūšies paprastos prekės.

·         Žmonėms labai svarbu žinoti, ką jie išlošia vartodami tam tikrus ekologiškus produktus ar dažant namus nekenksmingais dažais. Pavyzdžiui, ekologiški produktai daug kam jau asocijuojasi su tokais produktais, kuriuos auginant buvo naudojama mažiau pesticidų ar kitų chemikalų. O tai, žinoma, labai naudinga mūsų sveikatai. Todėl, ir Jūs pristatydami naują sveiką, naudingą, draugišką aplinkai, ekologišką produktą, pasistenkite, kad visi sužinotų, kokią konkrečią naudą jis atneša mums ar gamtai.

Komandinio darbo efektyvumas

2009 m. Apr 21 d., Tuesday

Ieva Riaukaitė

Prieš kurį laiką viena moteris, kometavusi įrašą apie darbuotojų motyvaciją, parašė, jog krizės metu komandinio darbo nebūna. Aš su tuo teiginiu nesutikau ir nesutinku iki šiol. Gal komandinio darbo ir nebūna tarp bemokslių, piktų, kvailai užsispyrusių, savo susigalvotom tiesom aklai tikinčių žmonių, tačiau protingi žmonės turėtų sutikti, kad komandinis darbas gali duoti tokius rezultatus, kokių niekada nepasieksi dirbdamas vienas.
Vienas iš komandinio darbo būdų – idėjų generavimas, dar kitaip vadinamas brainstorming‘u. Vadovai, kurie daro brainstorming‘o sesijas žino, kad kartais net ir tyliausias komandos narys gali pasiūlyti auksinių idėjų. Tačiau norint ištraukti iš tokios sesijos didžiausią naudą, reikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių (kurias aš rytoj taip pat išbandysiu):

  1. Visų pirma reikia išrinkti vieną žmogų, kuris taptų grupės moderatoriumi. Nors visi mes esame suaugę žmonės, tačiau tenka pripažinti, jog kartais debatai tampa ne itin konstruktyvūs. Moderatoriaus pareiga - prižiūrėti, jog diskusija vyktų tik ta tema, dėl kurios visi susirinko, stebėti, kad visi gautų savo teisę pasisakyti ir kad galėtų kalbėti be jokių pertraukinėjimų.
  2. Brainstorming’as bus visiškai bevertis, jei išsakytų minčių ir pasiūlytų idėjų niekur neužrašysite. Kad geriau įsisąmonintumėte komandos narių pasiūlymus, geriausiai juos iš karto užrašinėti ant lentos arba ant didelių lapų. Užrašant mintis, nereikėtų leistis į smulkmenas, t.y. nereikia užrašinėti priežasčių, kodėl Jūs taip galvojate. Tiesiog užrašykite pagrindinę mintį.
  3. Nustatytikite laiko limitą. Sesijos pradžioje visiems praneškite, kiek laiko visi turės idėjoms pasiūlyti. Laiko limitas kartais priverčia žmones būti itin kūrybingais. Be to, kai nėra apibrėžto laiko, diskusija gali užsitęsti per ilgai, daugelis pavargsta. Dažniausiai per ilgos diskusijos neatneša jokių rezultatų, nukrypsta nuo pagrindinės temos, galiausiai visi tiesiog “pamiršta”, kodėl susirinko ir taip tik iššvaistomas laikas.
  4. Moderatoriaus pareiga - prižiūrėti, jog kiekvienas dalyvaujantis brainstorming’o sesijoj išsakytų savo nuomonę. Be to, svarbu, kad kiekvienas grupės narys, atėjus jo eilei kalbėti, pasiūlytų tik po vieną idėją ir tada vėl lauktų savo eilės kitai idėjai išsakyti. Įmonėse dažnai yra koks nors vienas darbuotojas - perliukas, kuris vienas galėtų atlikti visą brainstorming’ą, tačiau komandinio darbo esmė yra ta, jog kiekvienas turi gauti teisę pasireikšti.
  5. Kai visos idėjos yra išsakytos, ateina laikas jas susiaurinti. Išbraukite tas idėjas, kurios yra panašios viena į kitą arba tokias, kurios yra panašios į kažkada jau panaudotas. Išrinkite idėjas, kurios daugumos nuomone būtų vertos dėmesio. Tuomet tų idėjų autoriai tegul papasakoja apie jas plačiau. Kol visos idėjos nebus pristatytos, niekas negali pertraukti, klausti ar įsiterpti. Paskui turėtų prasidėti klausimų - atsakymų sesija. Tuomet visi grupės nariai turėtų arba vienbalsiai išrinkti geriausią idėją arba, jei vienbalsio sutarimo nėra, balsuoti ir išrinkti geriausią.

Sėkmės!

Šaltinis: http://www.essortment.com/career/brainstormideas_skfp.htm

Telefono numeris - greitesniam ir efektyvesniam bendravimui

2009 m. Apr 6 d., Monday

Ieva Riaukaitė

Atsižvelgdami į Pros.lt narių pageidavimus, pristatome naują paslaugą, galinčią dar labiau palengvinti bendravimą su Jums svarbiais ir naudingais žmonėmis bei visuomet būti svarbiausių įvykių centre.
Net ir be interneto neįsivaizduojantys savo gyvenimo ar darbo žmonės, kartais neatidaro kai kurių pašto dėžučių po kelias dienas. Tačiau tai nereiškia, kad jų nedomina nauji verslo, darbo pasiūlymai. Tokiam atvejui, kai Jūs negalite būti pasiekiamas internetu, mes siūlome įvesti į Pros.lt savo telefono numerį. Jūs patys galite nuspręsti, kas Jums galės paskambinti - Jūsų kontaktai, kontaktų kontaktai, o gal net bet kuris Pros.lt narys. Telefono numerį galite įvesti iš karto prisijungę prie Pros.lt sistemos, o jį redaguoti galite eidami į Nustatymus –> Redaguoti telefono numerį.

Pros.lt įsipareigoja Jūsų telefono numerio niekada nenaudoti reklamos tikslais bei neteikti jo trečiosioms šalims.

Sėkmingo verslo “įpročiai”

2009 m. Apr 1 d., Wednesday

Ieva Riaukaitė

Dauguma žmonių deja vis dar mano, kad verslo sėkmė priklauso nuo uždirbamų pinigų kiekio. Todėl nenuostabu, jog mes turime tiek daug nepatenkintų darbuotojų, nusivylusių vadovų, kurie darbus atlieka tik “iš reikalo”, neturėdami jokios motyvacijos ir nejausdami jokio pasitenkinimo. Tačiau ar tikrai versle sėkmė matuojama tik pinigais? Siekdami uždirbti visus pasaulio pinigus, mes pamirštame kitus labai paprastus sėkmingo verslo “bruožus”:

Nauji ryšiai. Sėkmingas verslas orientuotas į naujų ryšių užmezgimą. Nesvarbu, kur tai vyktų – konferencijose, seminaruose, telefonu ar internetu. Nauji ryšiai svarbūs verslui ne tik dėl piniginės naudos, bet dėl paprasčiausio noro ”sužinoti daugiau”.

Darbuotojai. Sėkmingas verslininkas turi tinkamus žmones, kurie padeda jam siekti numatytų tikslų. Faktas, jog geriausios kompanijos turi geriausius darbuotojus, geros kompanijos turi gerus darbuotojus, vidutinės kompanijos turi vidutinius darbuotojus, dar šiek tiek prastesnės kompanijos turi ir šiek tiek prastesnius darbuotojus

Orientuotas į klientus. Sėkmingas verslas “turi įprotį” ne tik pritraukti naujus klientus, tačiau nuolat bendrauti su esamais. Taip yra todėl, kad protingas verslininkas žino, jog išlaikyti esamus klientus kainuoja daug mažiau negu pritraukti naujus. O patenkinti klientai netgi gali visiškai nemokamai papasakoti kitiems apie tai, kas jiems patinka.

Nuoširdumas. Sėkmingas verslas reikalauja sugebėjimo įvardinti jo silpnąsias ir stipriąsias puses. Šių pusių (o ypač silpnųjų) neprivalo žinoti visi aplinkiniai. Tačiau reikia būti nuoširdžiam ir atviram sau: susitelkti ties stipriosiomis pusėmis, jas ir toliau tobulinti. Būtent stipriųjų vietų tobulinimas, o ne silpnųjų taisymas, atveda verslą į sėkmę.

Lankstumas. Jei Jūs esate monopolininkas, tuomet natūralu, jog aplinkiniai turi taikytis prie Jūsų. Tačiau kol taip nėra, svarbu žinoti, kad sėkmė lydi tuos, kurie geba greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Niekas niekada nevyksta taip, kaip buvo suplanuota, todėl buvimas lanksčiu leidžia verslui išnaudoti daugiau pasitaikiusių galimybių.

Orientuotas į galimybes. Versle, kaip ir gyvenime, nuolat kas nors vyksta ne taip, kaip Jūs norėtumėte: darbuotojai išeina iš darbo, klientai nepatenkinti Jūsų paslaugomis, trūksta pinigų ir panačiai. Sėkmingas verslas tokiose situacijose mato ne tik problemas, bet ir naujas galimybes.

Išlaikantis pusiausvyrą. Tai bene svarbiausias sėkmingo verslo ”įprotis”, kurį turėtų žinoti ir įsiminti kiekvienas, turintis reikalų su nuosavu verslu. Verslas jo savininkui, vadovui ar darbuotojams gali atimti daug laiko, pvz. visus savaitgalius, o gal net ir didžiąsias šventes. Tačiau sėkmingas verslas - tai toks verslas, kuris leidžia Jums turėti ir asmeninį gyvenimą, pabūti su artimaisias ir neleidžia pavirsti robotu.

Šaltinis: www.entrepreneur.com

Kokiems tikslams dar gali būti naudojama klientų duomenų bazė?

2009 m. Mar 9 d., Monday

Ieva Riaukaitė

Daugelis įmonių turi sukaupę nemažą savų klientų duomenų bazę, tačiau tikrai ne visi moka ją tinkamai išnaudoti. Taip sprendžiu iš to, kad dažnai gaunu laiškus ar sms su pasiūlymais, kurių man nereikia ir niekada nereikės. Net jei aš kažkada ir pirkau kokį nors daiktą, tai nereiškia, kad ta firma turi man siuntinėti bereikšmius laiškelius su priminimais apie save. Informaciją apie savo klientus galima naudoti ir šiek tiek išradingiau:

• Naujų klientų pritraukimui. Daugelis įmonių, prekybos centrų turi vienokias ar kitokias klientų lojalumo korteles. Prieš duodant lojalumo kortelę, klientas paprašomas užpildyti anketą, kur prašoma nurodyti pvz. amžių, šeimos narių skaičių, gyvenamąjį rajoną ar kokį kitą Jums svarbų dalyką. Su tokia informacija, prekybos centras, parduotuvė ar paslaugų įmonė gali nustatyti, kokios grupės klientų labiausiai reaguoja į pvz. specialius pasiūlymus ir tuomet, remdamiesi šia informacija, daugiau dėmesio skirti būtent tas charakteristikas turintiems naujiems klientams.

• Klientų duomenų bazėje galima išskirti klientus, kurie pas jus mėgsta paišlaidauti ir tuomet siūlyti jiems pvz. specialius pasiūlymus, kurių negautų paprasti pirkėjai. Išlaikyti daug išleidžiančius klientus kainuoja daug pigiau negu pastoviai ieškoti naujų.

• Klientų duomenų bazė gali padėti ne tik “bandrauti” su jau esamais klientais ar prisivilioti potencialius, bet ir atsikratyti tų, kurie Jums nėra naudingi. Šį būdą jau senokai yra įgyvendinę FedEx – siuntų gabenimo kompanija. Jie suskirstė savo klientus į gerus, blogus ir bjaurius. Geriems klientams galiodavo vienokios taisyklės, jie gaudavo šiokių tokių privilegijų, blogus klientus FedEx stengdavosi paversti gerais, o bjaurius klientus – tokius, kurie išleisdavo mažai pinigų ir neatrodė, jog ketina kada nors išleisti daugiau - FedEx tiesiog palikdavo likimo valiai. Bjauriems klientams nebūdavo kuriamos jokios atskiros marketingo kampanijos, nes tai kompanijai kainuodavo daugiau negu jie uždirbdavo iš tokių klientų. Žinoma, suskirstyti klientus bei kiekvienai grupei atskirai kurti marketingo kampanijas kainuoja daug laiko ir pinigų, tačiau, mano nuomone, toks suskirtymas gali būti naudingas vien tam, kad pamatytumėt, kokie yra Jūsų klientai, Galbūt pas jus apskritai daugiau tokių, kurie Jums nėra naudingi, o atvirkščiai – jie neišleidžia tiek, kiek išleidžiate jiems Jūs. Kaip tvarkytis su tokiais klientais – tai jau kiekvienos įmonės asmeninis reikalas, tačiau žinoti, kas Jūsų klientai, tikrai reikia.

• Klientų duomenų bazę galima išnaudoti ir kuriant įvairias rėmimo strategijas. Pavyzdžiui, jei įmonė prekiauja automobiliais, savo klientams, nusipirkusiems naują automobilį galima siųsti informaciją apie aksesuarus, tinkančius būtent tam automobiliui. Be to - nesvarbu kuo Jūs prekiaujate ar kokias paslaugas teikiate – siųsdami klientams pasiūlymus kažką nusipirkti, galėtumėte pridėti nemokamų patarimų, kaip geriausiai išnaudoti Jūsų prekes ar paslaugas. Pvz. tie, kas prekiauja automobiliais, galėtų išsiuntinėti “rekomendacijas” kaip važiuoti automobiliu, kad būtų taupomas kuras. Net ir nedidelis rūpestis klientu jam paliks gerą įspūdį apie Jus.