Ieva Riaukaitė

Dažnai tenka išgirsti neigiamą žmonių nuomonę apie socialinius verslo tinklus. Daugelis iš jų užsiregistravo juose tikėdamiesi didelių ir teigiamų pasikeitimų profesinėje veikloje. Didelė dalis vėliau šiais tinklais nusivylė ir nutarė, kad jie negali atnešti jokios apčiuopiamos naudos. Žmonės skundžiasi: „Aš negavau jokių patarimų, jokios pagalbos, jokių pasiūlymų dirbti, bendradarbiauti, kurti verslą ar investuoti“. Sutinku, tai nervina, o ypač dabar, kai taip ir norisi sulaukti pelningų pasiūlumų. Tačiau tokių žmonių man norisi paklausti, - o Jūs pats ar padarėte nors vieną iš šių aukščiau išvardintų dalykų? Ar bandėte užmegzti ryšius? Galbūt kažkam patarėte svarbiu klausimu? Ar esate nors vienam žmogui, kuris yra Jūsų kontaktuose, parašę ar paskambinę vien tam, kad pasakytumėte, kad Jūs sutinkate (nesutinkate) su jo išsakyta nuomone tuo ir tuo klausimu? Jei į visus klausimus atsakėte neigiamai, tuomet natūralu, kad Jūs esate nepatenkintas rezultatais. Žmonės atsargūs ir nepuls pristatinėti savo verslo idėjų pirmam sutiktam. Jie nenorės rekomenduoti bet ko kitiems ir nepatars tiems, iš kurių niekada nesulaukė jokio patarimo. Be to, pridėkime dar ir tai, jog apskritai lietuviai socialiniuose verslo tinkluose labiau linkę užimti „stebėtojų“ pozicijas, jiems sunku žengti pirmą žingsnį ir jie tikrai nieko nenori daryti už ačiū. Sudėjus visus šiuos dalykus mes ir gauname nulinį rezultatą.
Jau anksčiau minėjau, kad norint gauti naudos sau, reikia įdėti pastangų. Kartais ir labai nemažai. Tiems, kurie kol kas registruojasi į tokius tinklus vien tam, kad pažiūrėtų, kas juose vyksta, kas ką šneka ir kas su kuo bendrauja, neturiu ką patarti. Aš greičiausiai save taip pat priskirčiau prie tokių žmonių. O tiems, kurie tikisi konkrečių rezultatų, pasiūlyčiau nelaukti, kol darbas ir verslas ateis pas Jus, o patiems eiti link jų. Užmegzkite ryšius su tikslu, jog tai bus ilgalaikiai ryšiai. Jei tai vienkartinis „pasisveikinimas“, tai jis tikrai niekuo nesiskirs nuo apsikeitimo vizitinėmis kortelėmis. Ir visiškai nebūtina bendrauti su visais iš eilės. Raskite žmogų, kuriam, Jūsų nuomone, Jūs galėtumte padėti, ir pagalvokite, ar jis galėtų padėti Jums. Ieškokite win-win situacijos ir tuomet tikimybė, jog Jums pasiseks, tikrai padidės.

Ieva Riaukaitė

Geru vadovu netampama per vieną naktį. Tai ilgas mokymosi procesas, su daug sunkių kliūčių pakeliui. Kartais atrodo tiesiog neįmanoma surasti pusiausvyros tarp to, ko reikia įmonei, įmonės darbuotojams ir Jums. Taigi kokios savybės daro žmogų vertą „gero vadovo“ vardo?

Aiškumas, tikslumas. Ne visada galima tikėtis iš darbuotojų puikių rezultatų, jei net pats vadovas nesugeba tinkamai paaiškinti, kokių rezultatų jis tikisi. Jei nesugebate savo minčių suformuluoti momentiškai, reikėtų iš anksto pasiruošti pvz. užduoties pristatymui, t.y. aiškiai suformuluoti strategiją, nurodyti žingsnius tos užduoties įvykdymui. Be to, nieko nėra blogiau nei vadovas, neturinti aiškios nuomonės, kokios yra įmonės vertybės bei kokia vizija, kokie tikslai ir pan. Įmonės sėkmės garantas yra jos darbuotojai, todėl būtent jie turi suprasti, ką reiškia ta sėkmė įmonei.

Tolerancija. Geras vadovas turėtų suprasti, kad darbuotojai irgi tokie patys žmonės, kaip ir jis pats. Ir kartais netgi patys prefesionaliausi darbutojai gali pridaryti klaidų. Todėl jei kas nepavyksta (žinoma, ne kiekvieną dieną), nereikėtų iš karto varstyti žmogaus piktais žvilgsniais, o dar blogiau nuolat prikišti tą vieną vienintelį nepasisekimą.

Teigiamas požiūris. Jūs negalite tikėtis iš savo darbuotojų puikių rezultatų, jei jie nuolat mato Jus nusiminusį ar nuobodžiaujantį. Nuotaika greitai užkrečiama, todėl būkite optimistas ir perduokite šią būseną šalia savęs esantiems.

Kantrumas. Šią savybę labiausiai susiečiau su darbutojų apmokymais. Daugelis vadovų nori, kad šie naujas žinias įsisavintų per trumpiausią įmanomą laiką. Kartais toks spaudimas duoda vien tik neigiamų rezultatų.

Jumoras. Tinkamu metu ir tinkamoj vietoj geras vadovas turėtų parodyti ir linksmąją savo pusę – pajuokauti, pasijuokti ar tiesiog pasikalbėti su savo darbuotojais apie nieką.

Neutralumas. Geras vadovas sugeba atsiriboti nuo asmeninių nuomonų (ypatingai neigiamų nuomonių) apie savo darbuotojus ir moka vertinti juos pagal atliekamus darbus, pasiektus rezultatus, žodžiu, pagal tai, kokią naudą jie atneša.

Įžvalgumas. Darbuotojams reikia vadovauti taip, jog jie atskleistų visus savo talentus ir parodytų visą savo meistriškumą. Geras vadovas žino savo darbuotojų ar bent jau komandos silpnąsias ir stipriąsias puses, žino kur ir kaip juos nukreipti, ką kalbėti, kaip elgtis, kad pasiektų geriausią rezultatą.

Rūpestingumas. Geras vadovas turėtų užtikrinti darbuotojams saugią ir malonią darbo aplinką. Niekada nepamiršiu, kaip prieš kelis metus buvau susiradus darbą pusei etato, kur ofise visai nebuvo šildymo. Kaip tik buvo žiema ir mano pirma darbo diena praėjo patalpose, kuriose buvo tikrai ne daugiau kaip 15 laipsnių šilumos. Taigi mano pirmoji darbo diena buvo ir paskutinė. Reikėtų pasirūpinti, jog darbuotojams būtų suteiktos visos priemonės, reikalingos darbams atlikti. Tai nėra labai sunku: tiesiog paklauskite, ar jiems nieko netrūksta.

Sugebėjimas tinkamai reaguoti į kritiką. Jei Jūs tapote vadovu, tai deja nereiškia, kad Jūs niekada daugiau nebedarysite klaidų. Turbūt kiekvienas vadovas apie savo vadovavimo metodus yra išgirdęs ir nelabai teigiamų nuomonių. Ir net neabejoju, jog yra tokių vadovų, kurie, išgirdę nelabai jiems patinkančias nuomones apie save, staiga pakeičia nuomonę ir apie patį darbuotoją, ar netgi staiga “nusivilia” jo darbu.

Manau, jog galima išvardinti dar daug savybių, kurias privalo turėti geras vadovas, tačiau svarbiausia savybė, mano nuomone, yra buvimas tiesiog žmogumi. Sėkmės!

Ieva Riaukaitė

Kai įmonė praranda savo klientą, galiausiai vis tiek atsitinka du dalykai: a) prarandami kliento pinigai; b) kliento pinigus gauna konkurentai.

Žmonės gali Jus palikti dėl labai skirtingų priežasčių, tačiau visos priežastys vis tiek sueina į vieną: nepatenkinami poreikiai. Siekiant maksimaliai patenkinti poreikius, reikia išsiaiškinti, ko labiausiai iš Jūsų norima ir tikimasi, kas tikrai nėra paprasta. Vienų įmonių darbuotojai bando įsivaizduoti save klientų vietoje ir spėlioti, ko klientai nori . Kiti domisi savo konkurenais, bando išsiaiškinti, ką jie siūlo, kaip elgiasi, kaip reaguoja į nusiskundimus, prašymus ir t.t.. Treti ieško idėjų įvairiose knygose, nagrinėdami kitų žmonių sėkmės istorijas. Visos tokios pastangos yra tikrai pagirtinos; jos, žinoma, atneša nemažai naudos. Tokiais būdais įmanoma sugalvoti šimtus variantų, kaip geriau pasirūpinti savo klientais, tačiau vis tik niekas to negali žinoti geriau už patį klientą. Taigi gal reikėtų pakalbėti būtent su jais?

Manau, kad nedaugelis iš Jūsų yra sulaukę panašių klausimų iš tų įstaigų, kuriose lankotės: ar Jums patinka lankytis būtent toje vietoje, kodėl einate būtent ten, ką norėtumėte pakeisti ar kas Jums patinka labiausiai (na iš tiesų tai aš visai neseniai gavau tokių klausimų Open Coffee Club susitikime ir tai man paliko didžiulį įspūdį, tačiau šis klubas nėra verslas ir neuždirba pinigų). Bendravimas tiesiogiai su klientais nėra paplitęs, tačiau galbūt tai būtų žingsnis link Jūsų verslo sėkmės. Kalbėti su klientu galima įvairiausiais būdais, pradedant įvairiais forumais internete, baigiant pokalbiais akis į akį.

Čia tik keli klausimai, į kuriuos Jums reikia žinoti atsakymus:

• Iš kur žmonės apie sužino apie Jus?
• Dėl kokių priežasčių žmonės ateina būtent pas Jus?
• Kas jiems nepatiko ten, kur lankydavosi anksčiau? Su kokiomis problemomis ten susidurdavo?
• Kaip Jūs padėjote išspręsti iškilusias problemas?
• Kaip jaučiasi Jūsų klientai dabar, kai lankosi pas Jus (ar jie patenkinti, ar kažko trūksta; o gal jie eina pas Jus tik iš reikalo, nes pvz. konkurentai nedirba sekmadienį).
• Kokių papildomų paslaugų jie norėtų iš Jūsų?
• Kas žmonėms nepatinka pas Jus?
• Kokie žmonės, Jūsų klientų nuomone, pas Jus niekada neateitų?
• Ar klientai Jus rekomenduoja kitiems?

Žinoma, galima sugalvoti daugiau ir geresnių. Tačiau tokių ar panašių klausimų uždavimas, visų pirma, parodytų, kad Jūsų klientai Jums rūpi. Be to, Jūs žinosite, kaip klientai vertina Jūsų darbą, prekes ar paslaugas, ką, jų nuomone, darote labai gerai, o ką dar reikėtų patobulinti. Taip pat suprasite, kokius dalykus žmonės apie Jus pasakoja kitiems. Juk kam spėlioti, ką žmonės galvoja apie Jus, kai galite sužinoti tai tiesiai iš pirmų lūpų?

Ieva Riaukaitė

Pastaruoju metu daug kur aktyviai kalbama ir rašoma apie asmeninės informacijos konfidencialumo svarbą. Abejoju, jog visi be išimčių norėtų, jog jų vardas būtų aptinkamas paieškos sistemose ir bet kas galėtų susižinoti apie tai, ką Jūs veikėte ar veikiate, kur dirbate, kokioms organizacijoms, grupėms priklausote.

Šiuo įrašu tiesiog norėjau priminti, jog Pros.lt taip pat yra funkcija, kuri padės apsaugoti Jūsų asmeninės informacijos privatumą. Norėdami tai padaryti, spauskite nuorodą ”Anketa”, tuomet ”Redaguoti viešą anketą” ir susitvarkykite nustatymus kaip norite.

Praėjusią savaitę apie asmens privatumą Facebook’e išsamiai aprašė Marketer.lt

Ieva Riaukaitė

Perskaičiau straipsnį Delfi ”Ekonomikos krizė populiarina profesinius tinklus” ir nusprendžiau trumpai parašyti savo nuomonę apie šią krizę ir apie jos teigiamą poveikį socialiniams tinklams. Labai džiugu, kad bent jau profesiniai tinklalapiai turi naudos dabartinėje situacijoje, žmonės suskubo registruotis, nori būti matomi.

Registracijų daugėja ir Pros.lt, tačiau mano nuomone, svarbiausia nėra užsiregistruoti. Svarbiausia – ką Jūs darote jau užsiregistravę. Jei registruojatės vien tam, kad kažkur būtumėte ir tikitės, kad jau tuoj kažkas Jums pasiūlys dirbti svajonių darbą arba kartu kurti pelningą verslą, tuomet teks labai nusivilti.
Socialiniai tinklalapiai gali pasitarnauti profesinėje veikloje, tačiau Jūs turite įdėti nemažai pastangų, kad gautumėte dėmesio vertą rezultatą.

Kai žmonės registruojasi Facebook.com ar MySpace.com (ar bet kokiame kitame lietuviškame variante) ir tikisi susirast draugų, jie rašo laiškus, pasakoja, ką veikia, ko nori ir pan. Tačiau profesiniuose tinklalapiuose, jie kažkodėl nerodo tokio aktyvumo. Kodėl? Juk profesinė sėkmė, taip pat kaip ir asmeninė laimė, pasiekiama tik paties žmogaus pastangomis.

Galiu pateikti pavyzdį, kuris galėtų iliustruoti, ką aš noriu pasakyti. Turime mes Pros.lt vieną narį (poną Vytautą P.), kuris nuo pat portalo įkūrimo pradžios aktyviai dalyvauja grupėse ir diskusijose, užduoda daug klausimų bei atsako į užduodamus jam. Nežinau kaip Jums, bet jei reikėtų mūsų įmonei prašyti ES paramos, aš visų pirma kreipčiausi į tokią įmonę, kurią man parekomenduotų pažįstami žmonės arba į Vytautą P. (net jei jo įmonė yra kitame mieste), nes apie jokią kitą ES paramas tvarkančią įmonę aš tiesiog daugiau niekur nesu girdėjus.

Taip pat yra nemažai kitų aktyvių žmonių, kurie organizuoja seminarus ir kviečia visus Pros.lt narius. Seminarai nemokami. Tad ko daugiau reikia? Mano nuomone, tik noro.

Jei Jūs ketinate kažkur investuoti, jei planuojate pradėti verslą, pereiti į naują darbą (potencialius darbdavius juk galite pakviesti virtualiam pokalbiui ir Jūs, nelaukiant kol kažkas pastebės Jūsų cv), jei turite nerealiai gerą verslo idėją, bet neturite pinigų – jūs visada galite pasinaudoti profesinių tinklalapių teikiamomis galimybėmis.

Taigi išvada viena – negalima sėdėti rankų sudėjus ir laukti, kol iš dangaus nukris kažkas gero. Reikia patiems stengtis ir ieškoti galimybių.