Ieva Riaukaitė

Lietuvoje labia madinga turėti biurą. Net jei jame dirba tik vienas ar du darbuotojai, net jei į jį niekas niekada neužsuka ir net jei tas kabinetukas toks baisus, kad į jį gėda ką nors pasikviesti – vis tiek net ir pačios mažiausios įmonės mieste ar kaime turi savo biurus.
Ofisas mažai įmonei, kaip ir asmeniniame gyvenime automobilis, dažniausiai yra “statuso” reikalas. Tačiau jei tame mažame kabinete sėdi tik vienas ar du žmonės, ar ne geriau būtų jo atsisakyti ir pinigus už nuomą panaudoti kitiems tikslams? Jei įmonė yra tokia maža, kad joje dirba tik, pavyzdžiui, direktorius, vadybininkas ir buhalteris, ar tikrai tokiai įmonei reikalingas ofisas?
Daug įvairių sričių darbuotojų gali dirbti tiesiai iš savo namų: tiek pardavimų vadybininkai, tiek buhalteriai, tiek programuotojai. Pastarieji darbuotojai dabar apskritai samdomi net iš kito pasaulio krašto, žmonės puikiausiai dirba net niekada nematę vienas kito. Kai kas turbūt pasakytų, kad darbo vieta reikalinga tam, kad būtų įmanoma kontroliuoti darbuotojus. Sutinku, darbas namuose reikalauja iš žmogaus tam tikro disciplinos laipsnio, tačiau manau, kad jei žmogus nenori ar tingi dirbti, negali ir nemoka savęs motyvuoti, jo tikrai nesužiūrėsi net ir sėdėdamas tame pačiame kabinete.
Dar kai kas pasakys, kad reikia pravesti savaitės susirinkimus, atlikti brainstorming’o sesijas, pasitarti, pagalvoti visiems kartu ir t.t. Bet juk mes gyvename technologijų aukso amžiuje, kur visus šiuos darbus galima atlikti net neišėjus iš namų, o vieną kartą per savaitę ar dvi tikrai galima su darbuotojais susitikti kokioje nors neformalioje aplinkoje. Galbūt netgi idėjos geriau generuosis ne sėdint tarp keturių sienų, o būnant viešoje vietoje tarp kitų žmonių.

Ieva Riaukaitė

Iš aplinkinių ne kartą girdėjau, jog dabar yra pats geriausias laikas pradėti savo verslą (apie tai buvo rašoma ir šiame bloge). Sąlygos tam dabar labai palankios: lengva rasti darbuotojus, turinčius ne tik reikiamą išsilavinimą, bet ir nemažai naudingos patirties, galima daug pigiau ir lengviau rasti patalpas, tiekėjai, darbų vykdytojai ir visi kiti šiuo metu yra ypač lengvai sukalbami. Apskritai, šiuo laiku viskas, išskyrus klientus yra daug lengviau pasiekiama ir gaunama nei anksčiau.

Naujienos spaudoje, televizijoje ir internete yra labiau susikoncentravę ties tuo, kas yra blogai. Sutinku, gal tokios žinios pritraukia daugiau skaitytojų, žmonėms patinka skaityti apie sukrečiančius dalykus. Tačiau mane labiausiai domina tie, kurie spjovė į žodį „krizė“ ir įkūrė savo verslus. Galbūt Jūs esate vienas iš jų arba turite draugų ar pažįstamų, kurie tai jau padarė. Gal jau įvertinote savo sugebėjimus ir galimybes, supratote, kad Jūs turite tai, ko dabar visiems reikia, atradote, kaip pritraukti ir išlaikyti naujus klientus.

Gal kas pradėjo verslą ir nori šia gera žinia bei patirtimi pasidalinti su kitais ir paskatinti vis dar neapsisprendžiančius? Faktas, kad būtent verslas išgelbės pasaulį nuo krizės, tad galbūt reikėtų labiau susikoncentruoti į sėkmės atvejus bei stengtis lygiuotis į tuos, kuriems jau pavyko kažko pasiekti.

Susijusios grupės Pros.lt: Nuosavas verslas

Ieva Riaukaitė

Kasdieniniame gyvenime dažnai tenka susidurti su žodžiu “konsultantas”. Karjeros konsultantas, gyvenimo būdo konsultantas, mitybos konsultantas, verslo konsultantas ir t.t. Net parduotuvių darbuotojus dabar daugelis vadina konsultantais, nors man dar neteko atsidurti tokioje situacijoje, kad pvz. batų parduotuvėje mane pakonsultuotų, koks batų stilius man tinka labiausiai, kokia mada dabar ir kokia mada bus kitais metais.
Žodžiu, Lietuvoje konsultantų tikrai nemažai. Tačiau paimkime tik tuos, kurių verslas yra “būti verslo konsultantu”.
Nereikia daug pinigų, norint pradėti tokio tipo verslą. Nėra jokių egzaminų, jokių privalomų mokslų. Pradedant kokį kitą verslą reikia pirkti mašinas, instrumentus, įrenginius, nuomotis biurą ir pirkti baldus. O čia, jei žmogus jau turi seną kompiuterį, praktiškai vienintelis jo rūpestis ir išlaidos gali būti vizitinių kortelių gamyba. Na ir žinoma, klientų paieškos (nors gerai nesuprantu, ar profesionalūs konsultantai patys ieškosi klientų, ar tiesiog patys klientai juos susiranda).
Sakykime, jog aš turiu verslą ir jam labai reikia pagalbos. Koks žmogus turėtų būti tas konsultantas, kad aš galėčiau juo pasitikėti ir kad jis galėtų man padėti išbristi iš bėdos arba tiesiog išnaudoti atsiradusias galimybes?
Įsivazduoju, jog jei aš samdyčiau verslo konsultantą, daugiausia remčiausi pažįstamų žmonių rekomendacijomis, peržiūrėčiau jo profesinius pasiekimus. Kaip manote, ką dar turi turėti žmogus, tam kad jį būtų galima vadinti profesionaliu konsultantu?

Susijusios grupės Pros.lt: Individuali veikla, Nuosavas verslas

Ieva Riaukaitė

Įsivaizduokime, jog aš ar Jūs nusprendžiate pirkti verslą. Visi juk šneka, kad krizė ypač palanki verslams kurti ar pirkti jau veikiančius. Kokių atsargumo priemonių turėtume imtis, kad įsigytume verslą, kuris neturi paslėptų problemų (išskyrus tuos atvejus, kai specialiai ieškomi verslai, turintys įvairių problemų):

• Žinoma, visų svarbiausia suprasti, kodėl yra perkamas verslas: ar todėl, kad Jūs žinote ir galite padaryti geriau, ar todėl, kad norite didesnės veiksmų laisvės, o gal tik todėl, kad norite turėti daugiau pinigų, nors Jums to verlso kryptis visiškai neįdomi.

• Perkant verslą, o ypač šiais laikais, reikėtų visą dėmesį sukoncentruoti į problemas. Paskambinau keliems žmonėms, kurių skelbimus apie parduodamus verslus radau internete, ir uždaviau klausimą, kodėl jie nusprendė jį parduoti. Beveik visi atsakymai buvo – ”keičiama veiklos kryptis, todėl reikia papildomų lėšų” ir tik vienas žmogus teigė, jog išvažiuoja gyventi į užsienį. Man iš tiesų sunku patikėti, jog dauguma parduodamų verslų, o ypač tie, kurie susiję su statybomis ir nekilnojamuoju turtu, dabar parduodami vien todėl, kad kažkas nori pakeisti verslo kryptį. Todėl labai svarbu nesileisti apgaunamam gražios išorės, o įsigilinti į net ir atrodytų minimalią problemėlę ir pagalvoti: ar ta problema gali būti ištaisoma, ar tai gali tapti amžinu galvos skausmu?

• Jei jau radote Jums patinkantį verslą, įsigilinkite į jo finansinę situaciją. Į tai įeina įmonės pajamos, išlaidos, pelnas, įmonės įsipareigojimai bankams ir kitiems kreditoriams, pasidomėti įmonės mokumo istorija.

• Taip pat reikėtų įdėmiai patikrinti visas sutartis, kurias įmonė turi sudariusi su savo klientais, darbo sutartis su darbuotojais, taip pat biuro ar įrangos nuomos įsipareigojimus. Galbūt ten yra tokių sąlygų, kurios ateity galėtų pridaryti problemų. Svarbu pasidomėti ir įmonės teismų istoriją: ar jai buvo iškelti kokie nors ieškiniai, o jei buvo, tai kaip su jais buvo susitvarkyta; pagalvokite ir pasitarkite su advokatais, kokią įtaką tai gali turėti ateityje.

• Jei aš nuspręsčiau pirkti verslą, būtinai bent kažkiek laiko stebėčiau aplinką ir ten vykstantį veiksmą: lankytojų srautus, darbuotojus, aptarnavimo kokybę. Be to, paprašyčiau, kad jei sandoris vis tik įvyktų, verslo savininkas kažkiek laiko pabūtų konsultantu. Tai tikrai praverstų, ypač jei ta sritis man būtų visiškai nauja.

• Ir vis tik pats įdomiausias ir sunkiausias klausimas yra kaina. Kaip nustatyti, ar verslo kaina atitinka vertę? Peržiūrėjau parduodamų verslų skelbimų puslapius ir bent jau man tikrai nepasidarė aiškiau. Ar yra kokia nors rašyta ar nerašyta taisyklė, kuri nurodo, kaip apskaičiuoti už kiek kažkas turi parduoti savo verslą ar už kiek aš jį turiu pirkti, kad nepermokėčiau? Kaip suprantu, tokios nėra. Žmonės kainą nustato remdamiesi ne tik faktais, bet ir emocijomis, todėl logiško paaiškinimo kainai turbūt dažnai ir negalima rasti.

Ką dar reikėtų apgalvoti nusprendus pirkti verslą?

Ieva Riaukaitė

Prieš porą mėnesių rašiau, kad dabar tikrai nėra tinkamas laikas nuleisti rankas ir laukti, kol verslas įsisuks savaime. Čia dar kelios smulkmenos, kurios galėtų pagelbėti versle:

• Nemokamas klientų aptarnavimo numeris. Kiek įmonių Lietuvoje turi nemokamą numerį, kuriuo gali paskambinti esami ir būsimi klientai? Kiek žinau, nedaug. Manau bent mažytei dalelei klientų būtų malonu, jog iškilus sunkumams po prekės ar paslaugos pirkimo juos nemokamai pakonsultuotų profesionalai. Jei nemokamo numerio nenorite, tuomet sugalvokite kitą klientų aptarnavimo privalumą, kurį gaus tik Jūsų klientai ir ko negalėtų pasiūlyti konkurentai, pvz. perskambinsite, jei klientui nepavyks susisiekti su Jumis.

• Klientų rekomendacijos visiems matomose vietose. Žmonės tikrai nenori mokėti brangiau negu priklauso, o tuo labiau nenorėtų mokėti už tą patį daiktą ar tą pačią paslaugą du kartus. Šiuo metu pirkėjai linkę ilgai ieškoti, rinktis, galvoti, spręsti ir išsirinkti geriausią įmanomą variantą. Jūs galite padėti jiems apsispręsti ir pastūmėti tapti nuolatiniais Jūsų klientais laikydami jau esamų savo klientų rekomendacijas, pagyrimus ir padėkas aiškiai matomoje vietoje. Jei rekomenduojantis asmuo ar įmonė yra palankiai vertinami visuomenėje, tikėtina, kad tai gali įtakoti kažkieno apsispredimą.

• Praeitame straipsnelyje minėjau, jog dabar ypač reikalinga reklama. Tačiau ji turi būti išskirtinė, kitokia. ”Aukščiausia kokybė už žemiausią kainą” – jau taip stipriai nebeveikia žmonių. Viena iš papildomos reklamos galimybių – tartis su kitomis įmonėmis, kad jos rekomenduotų Jus, o Jūs rekomenduotumėte jas. Jeigu jūsų veiklos susijusios, tuomet abi įmonės gali gauti iš to naudos. Be to, žmonėms patinka, kai jie perka ten, kur kažkas jau nusipirko ir liko patenkintas. Rekomenduoti vieni kitus galite savo internetiniuose puslapiuose, naudoti lankstinukus prekybos vietose arba tiesiog paprašyti darbuotojų, jog esant progai klientams pasiūlytų apsilankyti būtent toje įmonėje.