Visus esamus ar dar tik būsimus verslininkus, o taip pat ir visus įvairių sričių specialistus turėtų sudominti šis “Deloitte Lietuva” pranešimas. Tikimės, kad ir Pros.lt nariai pasinaudos ekspertų patarimais ir patirtimi:

„Deloitte Lietuva“ pristato naują nemokamą paslaugą įmonių savininkams, vadovams, finansų specialistams, žiniasklaidos atstovams bei kitiems verslo aktualijomis besidomintiems asmenims – interaktyvius interviu su ekspertais.

Interaktyvūs interviu – tai nuotoliniai seminarai, kurių metu „Deloitte“ specialistai apžvelgs svarbiausias problemas, su kuriomis šiandien susiduria verslas, ir  pateiks praktiškus pasiūlymus, kaip jas spręsti. Ši paslauga bus ne tik savotiškas verslo vystymo gidas, tačiau taip pat atliks ir edukacinę funkciją. Interviu planuojama rengti 2 kartus per mėnesį visą vasarą.

„Suprasdami, kad dabar įmonių vadovai turi koncentruotis kiek įmanoma labiau į tiesiogiai su savo verslu susijusias užduotis ir neturi laiko įvairiems mokymams, dargi – riboja finansines išlaidas šioje srityje, nusprendėme rinkai pasiūlyti naują, nemokamą ir labai patogų sprendimą – nuotolinius mokymus. Tikime, kad toks informacijos pateikimo būdas bus labai naudingas verslui sprendžiant aktualiausias problemas“ – teigia Marius Marčenkovas, UAB „Deloitte Lietuva“ rinkodaros koordinatorius.

„Interaktyvių interviu galima klausytis bet kuriuo jums patogiu metu darbe ar namuose – jie visada bus pasiekiami „Deloitte Lietuva“ internetiniame puslapyje. Jums tereikia turėti kompiuterį ir prieigą prie interneto. Taip pat galima atsisiųsti interviu įrašą mp3 formatu, todėl galėsite klausytis jų naudodami ausinuką ar savo mobilųjį telefoną kai sportuosite ar keliausite.“ – priduria jis.

Pirmasis interaktyvus interviu – su „Deloitte Lietuva“ teisės ekspertu Tomu Davidoniu, kuris apžvelgia dabartinę mokestinių patikrinimų situaciją Lietuvoje. Ar tai – nauja grėsmė verslui? Interviu galite klausytis paspaudę šią nuorodą: http://www.deloitte.com/lt/patikrinimai.

Daugiau informacijos apie „Deloitte Lietuva“ rengiamus interaktyvius interviu galite rasti internetiniame puslapyje www.deloitte.com/lt/interviu

Pastaruoju metu tapo ypač populiaru kalbėti apie gamtos apsaugą, ekologiškas prekes, sveiką gyvenimo būdą ir pan. Net ir niekada tuo specialiai nesidomėję žmonės, gali pastebėti, jog labai dažno maisto produkto reklama pamini, jog produktas turi kažką tokio, kas yra labai labai sveika žmogui, o kokia nors teikiama paslauga ar buitinė prekė yra visiškai nekenksminga gamtai, ozono sluoksniui, miškams ir t.t.
Manau, jog verslas, turintis nors turputį bendro su gamtos ar sveikatos saugojimu, gali daug išlošti ir dar daugiau užsidirbti. Žmonės nori elgtis gražiai ir teisingai, kai tai liečia gamtos ir sveikatos apsaugą. Jie jaučiasi prisidėję prie kažko svarbaus, pirkdami prekes ar paslaugas iš tokių įmonių, kurios skelbiasi pasaulio ir žmonių geros savijautos gelbėtojomis.
Nežinau kaip kitiems, tačiau aš kartais pastebiu ne itin sąžiningus teiginius apie tai, kaip kompanijos stengiasi prisidėti prie gamtos išsaugojimo ar ilgesnio žmogaus gyvenimo. Todėl, jei Jūsų įmonė ruošiasi paleisti į rinką kokį nors “žalią” ar “ekologišką” produktą, siūlyčiau atkreipti dėmesį į kelis punktus tam, kad vėliau netektų apsijuokti ar mirti iš gėdos prieš vartotojus:

·         Pasistenkite, kad Jūsų teiginiai apie kažkokius stebuklingus ingredientus būtų įrodomi. Jau seniai niekas netiki, kad kremai apsaugo nuo laisvųjų radikalų, sukeliančių vėžį. Daug kas išbandė vaistus svoriui mesti ir įsitikino, kad jie visai nepadeda. O neseniai netgi kilo didžiulis skandalas išsiaiškinus, kad vienas iš labai populiarių jogurtų nėra toks jau sveikas, kaip apie jį kalbama visose reklamose. Šių dienų vartotojai yra linkę atidžiau domėtis, ką perka. Jiems reikia faktų, kodėl prekė ar paslauga veikia vienaip, o ne kitaip, jie prašo licenzijų, sertifikatų ir kitų kokybę įrodančių dokumetų. Jei Jūsų parduodamos prekės nėra jau tokios labai “žalios”, “sveikos” ir “ekologiškos” geriau ir nekalbėkite apie tai, raskite kitą būdą išreklamuoti savo tai, ką parduodate.

·         Nustatykite tokią kainą, kad ji atitiktų Jūsų skelbiamą kokybę. Tikrai nelabai tikisi, jog tokia gera prekė, kuriai sukurti buvo panaudotos naujausios, neseniai atrastos technologijos, kainuoja tiek pat, o gal net mažiau nei tokios pat rūšies paprastos prekės.

·         Žmonėms labai svarbu žinoti, ką jie išlošia vartodami tam tikrus ekologiškus produktus ar dažant namus nekenksmingais dažais. Pavyzdžiui, ekologiški produktai daug kam jau asocijuojasi su tokais produktais, kuriuos auginant buvo naudojama mažiau pesticidų ar kitų chemikalų. O tai, žinoma, labai naudinga mūsų sveikatai. Todėl, ir Jūs pristatydami naują sveiką, naudingą, draugišką aplinkai, ekologišką produktą, pasistenkite, kad visi sužinotų, kokią konkrečią naudą jis atneša mums ar gamtai.

Ieva Riaukaitė

Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria žmonės siekdami savo tikslų - disciplinos trūkumas. Dėl kažkokių priežasčių neatliekamas vienas darbas, to pasekoje nepadaromas kitas ir taip iki begalybės. Mes suprantame, kad darbai neatlikti vien todėl, kad neturime vidinio “tvarkos jausmo”, tačiau nežinome, ko griebtis, kad įvyktų teigiami pokyčiai.
Štai keli patarimai, kai susiduriame su tokiomis situacijomis:
1) Nepykite ant savęs dėl to, ko nepadarėte. Mes nesame tobuli, o jei pastoviai sau bandysime įteigti, kad mums niekas neišeina, tikrai bus tik blogiau.
2) Tiek užsibrėžtų tikslų siekimas, tiek pastangos būti labiau disciplinuotais, reikalauja motyvacijos. Kai susikaupti ir atlikti darbus tampa pernelyg sunku, prisiminkite, kas Jus motyvuoja tuos darbus atlikti laiku. Galvokite apie gerus dalykus, apie tai, koki atlygį gausite po to, kai darbai bus baigti.
3) Sunku prisiversti atlikti tuos darbus, kurių Jūs negalite pakęsti. Tačiau užuot galvoję, kaip dirbti, pabandykite ižvelgti kažką gero ar linksmo. Jei pavyzdžiui, nemėgstate dirbti su popieriais ar dokumetais, pagalvokite, kas galėtų Jums bent šiek tiek palengvinti atlikti šią užduotį: galbūt tai bus tik kavos puodelis, gal graži muzika ar pan.
4) Nuolat kartokite veiksmus, vedančius disciplinuotumo link, kol galiausiai tie veiksmai taps Jūsų įpročiu. Pavyzdžiui, skirkite per dieną valandą darbui su dokumentais tol, kol tai taps taip įprasta, kad Jums nebereikės galvoti apie tai, jog štai ir vėl atėjo tas nelemtas momentas, kai turite užsiimti popierizmu.

Sėkmės!

Šaltinis: www.zenhabits.net

Ieva Riaukaitė

Lietuviai niekada negalėjo pasigirti per dideliu draugiškumu ar mandagumu. Man pačiai ne kartą teko atsidurti tokioje situacijoje, kai būdama klientės vietoje sulaukdavau tokio lygio aptarnavimo, kad daugiau niekada nesinorėdavo į tą pačią bendrovę sugrįžti ar kreiptis pagalbos. Kai atėjo sunkesni laikai pasigirdo kalbų, jog dabar situaciją į rankas perėmė klientai, o žmonės, turintys savo verslus, tapo daug sukalbamesni ar tiesiog žmogiškesni.
Deja aš vis dar turiu nemažai įrodymų, jog kai kurie verslo atstovai vis dar niekaip neišmoksta net elementaraus mandagumo.
Kitame portale mes turime įmonių katalogą, kuriame visos norinčios įmonės gali NEMOKAMAI paskelbti apie save, savo paslaugas ar produktus. Kartais aš iš tų įmonių savininkų ar darbuotojų sulaukiu tokių laiškų, jog perskaičius tiesiog pagalvoji, jog tas žmogus nėra net mokyklos baigęs. Laiške pilna gramatinių klaidų, nėra nei pasisveikinimo nei atsisveikinimo, taip pat jokio prisistatymo. Tiesiog brūkšteltas raštelis: “Reikia pakeisti tokią ir tokią info”. Arba dar geriau: “Mūsų telefono nr. jau seniai pasikeitęs, būtų daugiau naudos, jei ir jūs jį pas save pakeistumėt”. O nuėjus į tos įmonės internetinį puslapį matau, jog jie net savo portale nesugebėję to telefono numerio pakeisti. Aš neįsivaizduoju, kaip tokie žmonės vis dar turi klientų, kai jie net elementariai bendrauti nesugeba. Toks verslas, mano nuomone, ir ekonominio pakilimo metu turėtų neišgyventi vien dėl tokių grubių bendravimo klaidų.
Dar viena ganėtinai kvaila situacija buvo nuvežus automobilį į servisą. Buvau užrašyta pas meistrą A, tačiau kai atvažiavau, jis buvo kažkur pradingęs. Šalia, visiškai be darbo, atsivertęs yahoo sėdėjo meistras B, kuris ”negalėjo” manęs priimti, nes aš tiesiog nebuvau užrašyta pas jį. Todėl aš turėjau laukti apie pusvalandį, kol priims mano automobilį.
Patekus į tokias situacijas aš paprasčiausiai darau išvadą, jog nėra pas mus taip jau labai blogai: niekas nesistengia nei mandagiai bendrauti su žmonėmis, kurie gali būti naudingi jų verslui, nei įtikti klientams. Verslas turėtų visokiais būdais palengvinti savo klientams gyvenimą, tačiau ir tai man kol kas sunku pastebėti.

Ieva Riaukaitė

Lietuvoje labia madinga turėti biurą. Net jei jame dirba tik vienas ar du darbuotojai, net jei į jį niekas niekada neužsuka ir net jei tas kabinetukas toks baisus, kad į jį gėda ką nors pasikviesti – vis tiek net ir pačios mažiausios įmonės mieste ar kaime turi savo biurus.
Ofisas mažai įmonei, kaip ir asmeniniame gyvenime automobilis, dažniausiai yra “statuso” reikalas. Tačiau jei tame mažame kabinete sėdi tik vienas ar du žmonės, ar ne geriau būtų jo atsisakyti ir pinigus už nuomą panaudoti kitiems tikslams? Jei įmonė yra tokia maža, kad joje dirba tik, pavyzdžiui, direktorius, vadybininkas ir buhalteris, ar tikrai tokiai įmonei reikalingas ofisas?
Daug įvairių sričių darbuotojų gali dirbti tiesiai iš savo namų: tiek pardavimų vadybininkai, tiek buhalteriai, tiek programuotojai. Pastarieji darbuotojai dabar apskritai samdomi net iš kito pasaulio krašto, žmonės puikiausiai dirba net niekada nematę vienas kito. Kai kas turbūt pasakytų, kad darbo vieta reikalinga tam, kad būtų įmanoma kontroliuoti darbuotojus. Sutinku, darbas namuose reikalauja iš žmogaus tam tikro disciplinos laipsnio, tačiau manau, kad jei žmogus nenori ar tingi dirbti, negali ir nemoka savęs motyvuoti, jo tikrai nesužiūrėsi net ir sėdėdamas tame pačiame kabinete.
Dar kai kas pasakys, kad reikia pravesti savaitės susirinkimus, atlikti brainstorming’o sesijas, pasitarti, pagalvoti visiems kartu ir t.t. Bet juk mes gyvename technologijų aukso amžiuje, kur visus šiuos darbus galima atlikti net neišėjus iš namų, o vieną kartą per savaitę ar dvi tikrai galima su darbuotojais susitikti kokioje nors neformalioje aplinkoje. Galbūt netgi idėjos geriau generuosis ne sėdint tarp keturių sienų, o būnant viešoje vietoje tarp kitų žmonių.